Kaip dirbti su nemotyvuotu mokiniu: korepetitoriaus patarimai

Kiekvienas korepetitorius anksčiau ar vėliau susiduria su nemotyvuotu mokiniu — tuo, kuris atvyksta į pamoką, dalyvauja formaliai, bet realaus įsitraukimo nematyti. Tradicinis atsakas — daugiau spaudimo, daugiau namų darbų — dažniausiai pablogina situaciją. Šiame straipsnyje aptariame penkias praktikas, kurios padeda atgaivinti įsitraukimą ir paversti nemotyvuotą mokinį aktyviu.

Pirma — diagnozuokite priežastį

Nemotyvuotumas yra simptomas, ne diagnozė. Po juo gali slėptis daugybė skirtingų priežasčių. Mokinys gali jaustis perdėtai pavargęs (mokyklos krūvis ir papildomi užsiėmimai). Gali baimintis pasekmių, jei sumažės pažymys. Gali turėti slaptą mokymosi sutrikimą (disleksija, ADHD), kurio niekas neidentifikavo. Gali tiesiog nesusieti dalyko su realiu gyvenimu. Pirmoji pamoka su nemotyvuotu mokiniu turėtų būti ne dėstymas, o pokalbis. Klausimai apie tai, kaip jis jaučiasi mokykloje, kuris dalykas jam patinka, kas jam būtų įdomu. Atsakymai į šiuos klausimus yra svarbesni už bet kokį pirmosios pamokos uždavinių sprendimą.

Praktika 1 — pasirinkimo galia

Nemotyvuoti mokiniai dažnai jaučiasi, kad jiems viskas yra primesta — mokykloje, namuose, korepetitoriaus pamokose. Pasirinkimo galia, net minimali, drastiškai pakelia įsitraukimą. Praktinis pavyzdys: vietoj nurodymo, ką dirbsite šiandien, paklauskite, ar jis norėtų pradėti nuo lengvesnio uždavinio ar iškart sunkesnio. Vietoj nurodymo atsidaryti vadovėlį konkrečiame puslapyje, paklauskite, kuri tema jam atrodo sunkesnė ir nuo kurios pradėti. Šie maži pasirinkimai duoda mokiniui pojūtį, kad jis valdo savo mokymąsi. Po kelių pamokų jis pradeda pats siūlyti, ką norėtų nagrinėti.

Praktika 2 — greitos pergalės

Nemotyvuoti mokiniai dažnai patyrė ilgą sėkmės trūkumą. Jie nebepritaria savo gebėjimui išspręsti uždavinius. Pirmosios kelios pamokos turėtų būti suplanuotos taip, kad mokinys patirtų greitą sėkmę. Tai nereiškia, kad reikia spręsti tik vaikiškus uždavinius — bet pradėkite nuo to, ką jis tikrai gali. Po keturių sėkmingai išspręstų uždavinių mokinio pasitikėjimas šokteli, ir penktasis sudėtingesnis tampa pasiekiamas. Korepetitoriaus iššūkis — kalibruoti sunkumo lygį tiksliai į šiek tiek sunkesnį nei dabartinis lygis, ne tas pats kaip mokykloje, ir ne daug sunkesnis.

Praktika 3 — kontekstas, kuris turi prasmę

Vienas iš pagrindinių nemotyvuoto mokinio klausimų: kam man to reikia? Jei korepetitorius neturi gero atsakymo, mokinio motyvacija nuolat sklis. Praktinis sprendimas: susiekite kiekvieną temą su mokinio interesais. Sportuojantis mokinys? Fizika — per krepšinio kamuolio trajektorijos analizę. Matematika — per statistikos taikymą sporto rezultatams. Mokinys mėgsta žaidimus? Algebros — per jėgos lygčių taikymą RPG balansavimui. Programavimas — net per matematikos uždavinių automatizavimą. Šis ryšys ne tik motyvuoja — jis ir formuoja gilesnį supratimą, nes mokinys pamato, kaip teorija veikia praktikoje.

Praktika 4 — tempo lankstumas

Tradicinis korepetitavimas remiasi prielaidą, kad pamoka trunka 60 minučių, vyksta vieną-du kartus per savaitę, vienodu tempu. Tai veikia daugumai mokinių, bet ne nemotyvuotiems. Eksperimentuokite su trumpomis (30 minučių) ir intensyviomis pamokomis tris kartus per savaitę. Arba ilgomis (90 minučių) tik kartą per savaitę su pertraukomis. Stebėkite, kuris formatas duoda geriausią rezultatą būtent šiam mokiniui. Be to, nesilaikykite griežto plano, jei mokinys atskleidžia ypač sunkią vietą — verčiau praleiskite tris pamokas vienai temai, nei skubėti pirmyn paliekant spragas.

Praktika 5 — ribos su tėvais

Nemotyvuoto mokinio tėvai dažnai būna labiau motyvuoti už patį mokinį. Tai atrodo gerai, bet sukuria papildomą stresą, kuris dar labiau gesina mokinio entuziazmą. Korepetitoriaus svarbus vaidmuo — apsaugoti pamokos erdvę nuo tėvų kontrolės. Praktiškai: tėvai nedalyvauja pamokoje (net nuotoliniu būdu klausytojo režime). Tėvų atsiskaitymas — kartą per mėnesį, ne po kiekvienos pamokos. Mokinio progresą aiškinkite per tai, ką jis suprato ir ką taiko savarankiškai, ne tik per pažymius. Šios nepriklausomos zonos sukūrimas leidžia mokiniui rizikuoti — daryti klaidas, klausti vadinamųjų kvailų klausimų — be tėvų stebėjimo. Be šios laisvės jokios pažangos nebūna.

Kada nutraukti darbą

Yra atvejų, kai net visos aukščiau išvardintos praktikos neduoda rezultato. Po 4–6 mėnesių darbo: nė vienos pamokos, kurioje mokinys aktyviai įsitraukė. Tėvai nuolat skambina su klausimais, kodėl nėra progreso. Mokinys atvirai sako, kad mokytis nenori. Tokiame atvejyje tinkamiausias žingsnis — nutraukti bendradarbiavimą. Tai ne nesėkmė. Korepetitorius nėra terapeutas, ir kartais problema yra gilesnė už tai, ką galima išspręsti per pamokas. Sąžiningai pakalbėkite su tėvais ir, jei reikia, rekomenduokite mokyklos psichologą ar šeimos terapeutą. Tai naudingiau nei suskaičiuoti dar kelias neproduktyvias pamokas.

Mokytojo požiūris

Kai jums atvyksta nemotyvuotas mokinys, neimkite tai asmeniškai. Jo nemotyvuotumas — ne jūsų darbo refleksija, o reakcija į ankstesnius patyrimus, dažnai ne tik mokyklos. Jūsų vaidmuo — sukurti aplinką, kurioje mokinys gali išmokti pasitikėti procesu iš naujo. Tai dažnai užima ilgesnį laiką nei tipinė pamokų programa, bet rezultatai — kai jie ateina — yra daug stipresni nei greitas akademinio rezultato pagerinimas.

Dirbantiems korepetitoriams

Jei jūs esate korepetitorius ir ieškote daugiau mokinių, Mokink.lt platformoje galite registruotis ir kurti savo profilį. Šeimos su konkrečiais poreikiais (pasirengimas egzaminams, mokymosi sutrikimai, motyvacijos klausimai) ieško specialistų, gebančių dirbti su jų vaikais. Patikima reputacija formuojasi ne per metus, o per nuosekliai išspręstus iššūkius — tarp jų ir tuos, kuriuos kelia nemotyvuoti mokiniai.

Pabaigai

Darbas su nemotyvuotu mokiniu yra vienas iš sunkesnių iššūkių korepetitoriaus karjeroje, bet ir vienas iš labiausiai atlygintinčių. Kai mokinys, kuris pirmą pamoką ateina su sukryžiuotomis rankomis ir minimaliais atsakymais, po penkių mėnesių pradeda pats užduoti klausimus ir siūlyti uždavinius — tai ne tik akademinis pasiekimas, bet ir žmogiškas. Todėl verta investuoti į šiuos atvejus laiko, net jei progresas iš pradžių atrodo lėtesnis nei su motyvuotais mokiniais. Šie mokiniai dažniausiai grįžta su geriausiais atsiliepimais, kai supranta, kad jūs juos pamatėte, o ne tik jų pažymius.