Kaip motyvuoti vaiką mokytis: 7 praktinės taktikos
Be moralizavimo ir grėsmių — septyni metodai, kurie tikrai veikia su 8–16 metų amžiaus vaikais.
Negaliu jo prisėdinti prie knygos — ši frazė per dvi minutes pasako visą iššūkį, su kuriuo susiduria 60 % tėvų, turinčių 10–14 metų vaiką. Motyvacijos klausimas — ne charakterio klausimas, o aplinkos ir bendravimo struktūros klausimas. Žemiau septyni metodai, kurie veikia praktiškai, be ginčų ir grasinimų.
1. Kasdienis ritmas, ne dienos taisyklės
Vaikai nuo 8 metų geriausiai funkcionuoja su tuo pačiu kasdieniu mokymosi laiku, ne su kai bus laikas sistema. 16:00–17:00 kiekvieną darbo dieną namų darbams, be derybų — tai mažiau nei dabar prašom prisėdę. Pirmas mėnuo sunku, antras — automatika.
2. Pradėti nuo lengvos užduoties
Smegenys nepradeda dideliu pasipriešinimu — pasipriešinimas mažėja, kai jau atlikta viena užduotis. Vietoj pradėk nuo matematikos (sunku) — pradėk nuo to, kas patinka labiausiai (paprasta). Po 10 minučių sėkmingo darbo, perėjimas prie sunkesnės — minimalus.
3. Konkrečios pagyros vietoj abstrakčių
Žodis šaunu be turinio — vaikas išmoksta jį ignoruoti per 3 metus. Vietoj jo: matau, kad atlikai šitą trupmenų užduotį per dvigubai trumpesnį laiką nei prieš mėnesį — konkretu, palygina, pagrindžia. Tai sustiprina vaiko pasitikėjimą savimi efektyviai, ne paviršine forma.
4. Pasekmės, ne grasinimai
Grasinimas (jei neatliksi — neis į žaidimą) — sukuria laikiną paklusnumą ir vidinį priešinimąsi. Pasekmė (pirmiausia darbai, paskui žaidimas — taip kasdien) — sukuria struktūrą, kurią vaikas perima kaip natūralią. Skirtumas subtilus, bet ilgalaikis.
5. Sumažinkite spaudimą dėl pažymių
Tėvų reakcija į pažymį dažnai didesnė nei paties vaiko. Vietoj kodėl 7, o ne 9 — kuriose vietose darbą buvai patenkintas, kuriose ne. Šis perėjimas nuo skaičiaus prie procesų — keičia vaiko požiūrį į mokymąsi. Ilgainiui pažymiai gerėja, nes vaikas atsigauna nuo nuolatinio gynybos režimo.
6. Korepetitorius kaip žmogus, ne mokytojas
Vaikai dažnai labiau klauso ne tėvų ar mokyklos, o trečios pusės — vyresnio brolio, dėdės, korepetitoriaus. Šis ryšys — emocinis, ne autoritarinis. Geras korepetitorius nukreipia ne į tai, kad mokykloje turi būti gerai, o į tai, kad šitą uždavinį smagu išspręsti. Vaiko motyvacija pasikeičia tiek, kiek skiriasi du požiūriai. Susiraskite specialistą, kuriam atsiliepimuose minima, kad vaikams patiko.
7. Susitikimas su pasekmėmis (vėliau, ne dabar)
Paauglystėje tikslas šiandien — nepatraukli koncepcija. Bet penkios konkrečių rezultatų istorijos iš artimų žmonių (giminaičio, draugo) — veikia. Tavo pusbrolis turėjo silpną matematiką devintoje klasėje, pradėjo dirbti vienuoliktoje, dabar studijuoja IT. Šios konkrečios istorijos sustiprina prielaidą, kad dabartinis darbas turi ateities prasmę.
Apibendrinant: motyvacija auga iš aplinkos, ne paskaitų. Konsekventiškas ritmas, konkrečios pagyros, žmogiškas korepetitorius, mažesnis spaudimas dėl pažymių — septynių metodų kombinacija per 3 mėnesius keičia situaciją labiau, nei aš jam kasdien sakau, kad reikia mokytis.
Ieškote korepetitoriaus? Peržiūrėkite mūsų korepetitorius →