Pirma pamoka pas korepetitorių – ko klausti, ką stebėti
Pirmoji pamoka – svarbiausias testas, ar korepetitorius tinka. Štai konkretūs klausimai, kuriuos verta užduoti, ir ženklai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį.
Pirmoji pamoka pas naują korepetitorių dažnai sprendžia, ar bendradarbiavimas tęsis. Tai ne tik mokymo užsiėmimas, bet ir abipusis pažintinis pokalbis. Šiame straipsnyje aprašome, ką tikrai verta paklausti dar prieš pamoką, ką stebėti per pamoką ir kaip įvertinti po jos.
Ką paklausti prieš pamoką
Naudinga prieš pirmąją pamoką trumpai pasikalbėti telefonu arba per žinutes. Verti klausimai: (1) Su kokio amžiaus mokiniais daugiausiai dirba? (2) Kiek metų dirba šioje srityje? (3) Ar dirba pagal konkrečią mokyklos programą, ar pagal savo metodiką? (4) Kaip tvarko namų darbus? (5) Kaip atrodo tipiška pamoka? Atsakymai – ne tiek apie patį turinį, kiek apie tai, ar žmogus aiškiai mąsto.
Pirmoji pamoka – ką stebėti pirmaisiais 10 minučių
Patyręs korepetitorius pirmaisias 10 minučių nesimoko. Jis kalbasi: kuo dabar užsiima vaikas mokykloje, kas einasi gerai, kas sunkiai, kas vaikui pačiam labiausiai trukdo, ko vaikas tikisi iš pamokų. Tai ne tuščios kalbos – iš to formuojasi pasirengimo planas. Jei korepetitorius iškart imasi spręsti uždavinį be jokio konteksto – tai signalas, kad jis dirba mechaniškai.
Vidurys – ar vaikas aktyvus, ar pasyvus
Gerai vedamoje pamokoje vaikas kalba bent tiek pat kiek korepetitorius. Jis aiškina savo logiką, suklysta, taisosi, klausia. Jei pamoka virsta monologu (korepetitorius aiškina, vaikas tyliai klausosi) – tai jau klaida. Tikras supratimas matosi tik per vaiko paties veiksmus.
Tonas – ar vaikas jaučiasi saugiai klysti
Vaiko ir korepetitoriaus santykis svarbesnis nei daugelis tėvų supranta. Stebėkite, kaip korepetitorius reaguoja, kai vaikas pasako klaidingą atsakymą. Geras: „Įdomu, kodėl taip galvoji? Pasižiūrėkim, kur logika sukosi.“ Blogas: „Ne, neteisingai“ – ir iškart pateikia teisingą atsakymą. Pirmasis tonas formuoja pasitikėjimą savimi, antrasis – baimę klysti.
Pabaiga – ar yra aiškus planas, kas toliau
Po pirmosios pamokos korepetitorius turėtų gebėti glaustai pasakyti: „Aš matau, kad pagrindinė problema yra X. Per artimiausias 4–6 pamokas dirbsime su Y. Po to vertinsime, ar reikia pakeisti kryptį.“ Jei jis pasako tik „bus gerai“ – planavimo dar nėra. Tai gali būti normalu po vienos pamokos, bet po antros – jau ne.
Klausimai, kuriuos verta užduoti vaikui po pamokos
Vakare paklauskite vaiko: „Kas pamokoje pavyko geriausiai? Ar buvo momentas, kai jautei, kad supratai?“ Jei vaikas turi konkretų atsakymą – pamoka pavyko. Jei sako „nieko ypatingo“ – ne būtinai blogas ženklas, bet verta dar palaukti antrosios. Pasitikėjimas korepetitoriumi neateina iškart.
Kada keisti korepetitorių
Jei po 3 pamokų jaučiate, kad vaikas nesušyla, nesirenka grįžti, o pamokos virsta prievole – tai pakankamai aiškus signalas, kad žmogus netinka. Tai ne korepetitoriaus „kaltė“ – tiesiog ne kiekvienas mokytojas tinka kiekvienam vaikui. Ieškokite kito ir nepradėkite kaltinti vaiko.
Daugiau – kaip atpažinti gerą korepetitorių (7 ženklai), korepetitoriaus pamokos struktūra. Pasirinkite korepetitorių iš katalogo arba pradėkite pagal dalyką – matematika, anglų, lietuvių.
Ieškote korepetitoriaus? Peržiūrėkite mūsų korepetitorius →