Mokymosi technikos, kurios realiai veikia (paremta mokslu)
Perskaityti konspektą tris kartus – viena neveiksmingiausių technikų. Apžvelgiame mokslu paremtus metodus, kuriuos galite taikyti jau šiandien.
Daugelis mokinių mokosi taip, kaip įprasta, o ne taip, kaip efektyvu: kelis kartus perskaito tekstą, pasibraukia spalvotu žymekliu ir jaučiasi pasiruošę. Problema ta, kad pažįstamumo jausmas nėra tas pat, kas mokėjimas. Pamatę pažįstamą puslapį smegenys nusiramina – atrodo, „čia aš žinau“ – bet kai medžiagą reikia atgaminti per atsiskaitymą, paaiškėja, kad ji niekur nebuvo įsitvirtinusi. Atminties tyrimai jau kelis dešimtmečius nuosekliai rodo, kurios technikos tikrai įtvirtina žinias, o kurios tik kuria iliuziją, kad mokomės.
1. Aktyvus prisiminimas – pagrindinė technika
Aktyvus prisiminimas (active recall) reiškia, kad žinias ištraukiate iš atminties, o ne dar kartą perskaitote. Užuot peržiūrėję konspektą, užverskite jį ir bandykite atsakyti į klausimą arba paaiškinti temą iš galvos. Pastangos prisiminti – būtent tai, kas stiprina atminties pėdsaką: kaskart atgaminus informaciją ji įsimena vis tvirčiau.
Praktiškai tai gali būti klausimų sau rašymas paraštėse, kontrolinių klausimų kortelės arba paprasčiausias dalyko atpasakojimas balsu užvertus knygą. Veikia ir paprasta taisyklė: perskaitę skyrių, užverskite jį ir surašykite viską, ką prisimenate, o tik tada pasitikrinkite. Iš pradžių tai nemalonu, nes iškart matyti spragas, bet būtent tas nepatogumas ir reiškia, kad mokotės.
2. Kartojimas su tarpais
Kartojimas su tarpais (spaced repetition) reiškia, kad medžiagą kartojate ne vienu prisėdimu, o paskirstę per dienas: šiandien, po dviejų dienų, po savaitės. Kaskart kartojant prieš pat užmirštant, atmintis tampa vis tvaresnė. Tai paaiškina, kodėl viskas, ką prikalėme naktį prieš atsiskaitymą, dingsta jau po savaitės – informacija niekada negavo progos įsitvirtinti.
Šis metodas keičia ir planavimą: užuot rezervavę vieną ilgą vakarą prieš kontrolinį, geriau tą pačią medžiagą peržiūrėti po 20 minučių kelis kartus per dvi savaites. Bendras laikas panašus, bet rezultatas nepalyginamai geresnis, o paskutinė naktis lieka ramesnė.
3. Susipynęs mokymasis
Įprasta vieną temą „uždaryti“ prieš pradedant kitą – padaryti dvidešimt vienodų uždavinių iš eilės. Tyrimai rodo, kad efektyviau temas maišyti (interleaving): kelios skirtingo tipo užduotys vienoje sesijoje. Iš pradžių atrodo sunkiau ir klaidų daugiau, bet būtent toks sunkumas verčia smegenis kaskart atpažinti, kokio metodo reikia. O tai ir yra reikalingas įgūdis per egzaminą, kur uždaviniai eina ne pagal temas ir niekas iš anksto nepasako, kurią formulę traukti.
4. Aiškinimas savais žodžiais
Jei galite paprastai paaiškinti temą kitam žmogui – arba tuščiai sienai – vadinasi, tikrai ją suprantate. Šis metodas (kartais vadinamas Feynmano technika) greitai parodo spragas: ten, kur paaiškinimas užkliūva, slypi nesuprastas dalykas. Aiškinti galima klasiokui, jaunesniam broliui ar seseriai, tėvams – tinka bet kas, kas verčia mintį suformuluoti garsiai ir nuosekliai. Dažnai būtent aiškinant suvokiama, kad „atrodo, mokėjau“ ir „iš tikrųjų suprantu“ – skirtingi dalykai.
5. Miegas ir pertraukos – ne prabanga
Atmintis konsoliduojasi miegant, todėl bemiegė naktis prieš egzaminą atima daugiau, nei duoda papildoma valanda kalimo. Per dieną irgi naudingos pertraukos: po maždaug 25–45 minučių susikaupimo trumpa pertrauka leidžia smegenims pailsėti ir geriau įsiminti. Šią ritmiką dažnai vadina Pomodoro technika, bet esmė paprasta – dirbti koncentruotai trumpais blokais, o ne ilgai ir išsiblaškius.
Ką nustoti daryti
Trys įpročiai dažniausiai švaisto laiką: nesibaigiantis perskaitymas, viso teksto braukymas žymekliu ir mokymasis su telefonu po ranka. Pirmieji du kuria pažįstamumo iliuziją, trečias suskaido dėmesį – net nepaimtas telefonas, gulintis šalia, mažina susikaupimą. Atsisakę šių įpročių ir įsivedę aktyvų prisiminimą bei kartojimą su tarpais, daugelis mokinių pasiekia geresnių rezultatų skirdami net mažiau laiko.
Šios technikos veikia visiems dalykams, bet jas sunkiausia ne suprasti, o įprasti taikyti. Korepetitorius čia padeda ne tik su dalyko medžiaga, bet ir parodo, kaip mokytis – tinkamą specialistą rasite Mokink.lt platformoje.
Ieškote korepetitoriaus? Peržiūrėkite mūsų korepetitorius →